2012, 29 gruodžio.Naujienos ir įvykiai
article-image

Audronė PUIŠIENĖ
2012-12-28

Įvertinimas – impulsas tolimesniems darbams

     Artimas paprastam žmogui, supratingas, be maišo pinigų didelius darbus dirba, randa kalbą su senu ir su jaunu, pasišventęs savo pašaukimui, aktyvus ir darbštus – visi šie žodžiai skirti Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonui Vidmantui Griciui, kurį „Pajūrio naujienų“ skaitytojai išrinko 2012-ųjų Metų žmogumi.

Šia proga santūriai priėmęs redakcijos kolektyvo sveikinimus, V.Gricius teigė, jog dirbdamas savo darbą jis niekada negalvoja apie įvertinimą.

„Esu įsitikinęs: visi darbai padaromi tik su žmonių pagalba – vienas pats nieko nepadarysi. O jeigu žmonių dėka esu išrinktas Metų žmogumi – man tai džiaugsmas širdyje ir impulsas tolimesniems darbams, – kalbėjo V.Gricius ir pastebėjo. – Reikėtų atkreipti dėmesį į kandidatų, kuriuos pateikė „Pajūrio naujienos“, skaičių: manau, jog netgi pakliuvus tarp jų, tai jau reikia vertinti kaip sėkmę“.

Kilęs iš Mažeikių, sausio 6-ąją – Trijų Karalių dieną – atšvęsiantis 44-erių metų gimtadienį, V.Gricius į kitų metų perspektyvą žvelgia ne tik su rūpesčiu užbaigti pradėtus darbus – kitų metų gegužę bus 20 metų, kai V.Gricius žengia kunigystės keliu.

– Kas Jus atvedė į kunigystę? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V.Gricių.

– Tai nebuvo atsitiktinumas: augau ir buvau auklėjamas gana religingoje šeimoje. Visą vaikystę ir jaunystę, kaip sakau, – prie bažnyčios.

Po tarnybos sovietinėje armijoje patekau į paskutiniąją šaukiamųjų kartą – įstojau į seminariją, tapau atgaivintos Telšių seminarijos auklėtiniu. Baigęs seminariją 1993-aisiais buvau paskirtas dirbti šv. Kazimiero parapijoje Klaipėdoje. Po to – Šventoji, dar po kurio laiko – Laukžemė. Pastarajai parapijai esu atidavęs jau 15 kunigystės metų.

– Kokie rūpesčiai slegia Jus, nuo ko jie neatsiejami?

– Jeigu kalbėčiau apie Šventosios parapiją – tai bažnyčios statyba: ji dar nėra iki galo už-baigta, dar įrenginėjama, bet pamaldos joje vyksta.

Kai atvažiavau dirbti į Laukžemę, radau parapiją, apleistą materialine prasme, tačiau gyvą tikėjimu. Per tuos 15 metų kiek įmanoma, gelbstint parapijos žmonėms, ėmėmės tvarkyti bažnyčią. Po to įsigijome parapijos namus, kurie dėl lėšų stygiaus vis nebaigiami tvarkyti, šiais metais pavyko įrengti jubiliejinę šv. Andriejaus aikštę. Didžiausias džiaugsmas apima, kai padarai ką nors gero: štai sutvarkysime kitais metais parapijos namus, atšvęsime įkurtuves – ko ne džiaugsmas. Parapijos namų įsigijimo faktą padiktavo pati situacija: jie – netoli bažnyčios, svarbūs bendruomenės poreikiams tenkinti – žmonėms reikia susirinkti, pabūti kartu, aptarti reikalus.

– Kas sunkiausia kunigo darbe?

– Gal tie rūpesčiai, kuriuos išvardinau, ir yra sunkiausia, bet pats svarbiausias dalykas kunigo darbe yra bendrystė su žmonėmis. Būtent per ją viskas ir ateina: pagalba, idėjos, patarimai…

– Kad taptumėte Metų žmogumi, labai daug prisidėjo Laukžemės ir jos apylinkių žmonės: tą parodė skambučiai telefonu, o „Pajūrio naujienos“ turi nuostatą žinoti, kokios vietovės žmonės balsuoja už kandidatą. Kuo Jums, kaip parapijos klebonui, Laukžemė yra išskirtinė?

– Nuoširdi parapija, supratingi žmonės, gilios religinės tradicijos.

– Kokie būtų Jūsų ateities planai ir kokie – kasdieniai rūpesčiai?

– Esu užsibrėžęs įgyvendinti pradėtus darbus, o kas jau padaryta – tęsti, ieškoti naujų idėjų.

Kasdienis kunigo gyvenimo rūpestis – dvasinė plotmė. Tai nėra nauja, bet tai – pagrindų pagrindas. Jeigu viso to nebūtų, kam tada reikėtų pastatų, aikščių ir pan. Juose paprasčiausiai nebūtų žmonių.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai daugiausiai balsavo:

telefonu – už: vyskupą Liną Vodopjanovą – 79, „Bočių“ draugijos pirmininkę Jovitą Valužienę – 53, Šventosios ir Laukžemės parapijų kleboną Vidmantą Gricių – 51;

internetu – už: V.Gricių – 23 proc. (328 žmonės), L.Vodopjanovą -18 proc. (260), Seimo narę Jolitą Vaickienę – 9 proc. (132).

Be „Pajūrio naujienų“ pasiūlytų kandidatų skaitytojai rinkti Metų žmogumi dar siūlė: pedagogą Kajų Garšką, Kretingos miškų urėdą Antaną Baranauską, sportinių šokių trenerį Alfonsą Mačėną, tautodailininką Raimundą Puškorių, rajono merą Juozą Mažeiką.

 

 

Archyvas