Iš Šventosios istorijos

     Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. 1422 m. Melno taikanustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę. 1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuoseKaraliaučius–Ryga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai Šventosios uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos(1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu. Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją.1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves. 1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m. Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos (1795–1915 m.) laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo. Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla.1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį.
     1923–1925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams. 1939–1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. 1939 m. įkurta biblioteka.
     1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos.
     2006 m. lapkričio 16 d. priimtas LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą. 2008 m. patvirtintas Šventosios herbas. 2011 m.birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas.

 
Skelbimų ir naujienų archyvas