Birželio 14 dieną 11 val. Šv. Mišių metu Dievui dėkosime ir melsimės už literatą, bažnyčios geradarį kun. Antaną Valiušką vardo dienos proga, kuriam gruodį būtų sukakę 100 metų.

Kunigas Antanas Valiuška gimė 1915.12.20, Laumaičių k., Mosėdžio valsčiuje. 1934 m., baigęs šešias gimnazijos klases Skuode, Antanas išlaikė egzaminus į antrąjį Telšių kunigų seminarijos kursą. Seminarijoje priklausė prie žemaičių kalbos studijų būrelio ir buvo seminarijos laikraštėlio Vita Nova redaktorius. Seminariją baigė 1940 metais ir gegužės 23 vyskupo Justino Staugaičio buvo įšventintas kunigu ir paskirtas į savo gimtąją parapiją – Šates. Po 3 metų Šatėse, vyskupo Vincento Borisevičiaus buvo paskirtas Palangos Vytauto Didžiojo gimnazijos kapelionu, Palangos parapijos vikaru, aptarnauti Šventosios parapiją ir jam pavesta statyti bažnyčią Šventosios miestelyje. Tačiau šiuo gražiu kampeliu neteko ilgai džiaugtis – antroji bolševikinė banga užliejo Lietuvą, jam teko trauktis į Vokietiją ir čia pradėti naują gyvenimą – keliones po pasaulį.

Kun. A. Valiuškos gyvenami namai buvo dažnai vartojami lietuvių suėjimams ir jis pats keletą metų ėjo LB Arizonos apylinkės valdybos sekretoriaus pareigas. Kunigas Antanas Valiuška parašė ir išleido religinio turinio knygas: „Lietuvių misijos dešimtmetis Arizonoje“, „Šventadienio žodis“, „Pamokslų rinkiniai“. Savo raštais kunigo palikimas nėra gausus, savo mintis labiau dėstė pamoksluose, kuriuose galėjo įdėti daugiau sielos ir širdies. Pamoksluose kunigas buvo gilus ir sklandus, nepaisant kokia kalba juos sakydavo. Kun. A. Valiuška gerai mokėjo lotynų, vokiečių, prancūzų, anglų ir latvių kalbas.

1997m., kun. Antanas Valiuška sugrįžo į Lietuvą, kur savo pinigais prisidėjo prie klebonijos remonto ir savo lėšas skyrė Šventosios bažnyčios statybai. Tokiu būdu buvo išpildyta kun. A. Valiuškos jaunystėje neįgyvendinta misija. Gyvendamas Šventojoje kun. A. Valiuška jautėsi laimingas.

Kunigas mirė 1998 m. Jo priešmirtine valia palaidotas bažnyčios šventoriuje.